Jis tampa išrankus

Maždaug metukų sulaukęs vaikutis ima kiek kitaip vertinti maistą. Jis tampa išrankesnis, ne taip dažnai nori valgyti. Tai nė kiek nestebina – jeigu jis valgytų tiek pat, kiek anksčiau, ir taip greitai augtų jo svoris, jis užautų tikrai labai didelis. Dabar mažylis turi daug laiko, kad patyrinėtų savo meniu, kad išsiaiškintų, kas jam patinka, o kas – ne. O ar dar pameni, kaip jis elgėsi prie stalo, kai jam buvo 8 mėnesiai? Tada atrodė, kad prieš maitinimą jis tiesiog miršta iš bado. Jis netvėrė kailyje ir negalėjo sulaukti, kol jam užriš seilinuką, o tada burnyte siekė kiekvieno šaukštelio. Jam ne taip jau ir rūpėjo, ką valgė. Jis buvo per daug alkanas, kad į tai kreiptų dėmesį.

Yra ir kitų vaikučio išrankumo priežasčių. Jis ima jaustis esąs asmenybė, turinti savų norų ir poreikių, todėl jeigu anksčiau dėl maisto ir buvo kokių dvejonių, dabar jis ryžtingai renkasi, ką valgyti, o ko – ne. Geresnė ir atmintis. Gali būti, kad vaikutis apie save mąsto: „Valgyti man duoda reguliariai, todėl aš visada spėsiu pavalgyti tiek, kiek man reikia“.

Kalantis dantukams mažylio apetitas dažnai sumažėja (ypač kai dygsta pirmieji krūminiai dantukai). Gana ilgą laiką vaikutis suvalgo gal tik pusę savo įprastinės porcijos, o kartais ir visai atsisako maisto. Svarbu atminti, kad apetitas gali keistis kasdien, kas savaitę, tad panikuoti nereikia. Mes, suaugusieji, patiriame tą patį. Šiandien mes galime norėti pomidorų, o rytoj – karštos sriubos. Su vaiku vyksta lygiai tas pats, tačiau iki metukų mes to nepastebime, nes mažylis per daug alkanas, kad atsisakytų kokio nors maisto.

Klaros Deivis eksperimentai

Gydytoja Klara Deivis išsikėlė sau tikslą: išsiaiškinti, ką valgys vaikučiai, jeigu jie vadovausis tik savo troškimais, ir jeigu jiems bus pasiūlytas didelis maisto pasirinkimas. Bandymui ji pasirinko tris mažylius nuo 8 iki 10 mėnesių amžiaus, nebandžiusius nieko, išskyrus mamos pieną, ir niekada neragavusius kokio nors kitokio maisto.