Vestuves, kaip ir kitus svarbius mūsų gyvenimo etapus, lydi gausybė smulkių tradicijų ir prietarų - šiuolaikiniai jaunavedžiai daugumos jų prasmės ir kilmės nė nežino! Siūlome paskaityti apie tikrai įdomius vestuvinius prietarus.

Nuometas. Nuometo tradicija atsirado jau Senovės Romoje - nuotaka žingsniavo link savo būsimojo sutuoktinio prisidengusi nuometu, kuris, buvo manyta, merginą saugojo nuo piktųjų dvasių ir nelaimių. Vyras, pakeldamas nuometą ir atidengdamas moters veidą, pasižadėdavo ją saugoti nuo blogio pats.

Pernešimas per tiltą, namų staktą. Šis prietaras atsirado viduramžiais, Europoje. Buvo tikima, kad nuotakos itin stipriai traukia piktąsias dvaasias, kurios linkusias į merginas įlįsti būtent per jų padus. Tiltai daugumoje tautų siejasi su skirtingų pasaulių (mirusiųjų ir gyvųjų, dangaus ir pragaro) susijungimu, tad tikimybė ten sutikti piktąsias dvasias yra itin didelė! Jaunikis savo žmoną pernešdamas per staktą visas piktąsias dvasias palikdavo už namų durų.

Nesimatymas iki vestuvių. Tikriausiai lengva atspėti, kad prietaras, teigiantis, kad sužadėtinių susitikimas vestuvių dieną iki ceremonijos neša nelaimę, kilo iš tų laikų, kuomet santuokos buvo planuojamos jaunuolių tėvų, jiems patiems nežinant arba neturint žodžio teisės, pasirenkant savo antrąją pusę.

Tekėjimas ir vedybos. Mergina, paklausta „ar tekėsi už manęs“, dažniausiai atsako „taip“, tačiau teisingas atsakymas yra „jeigu tu mane vesi“. Šis gražus pasikalbėjimas atspindi vyro stiprybę, norą savo moterį ir šeimą vesti priekin, o moteris švelniai sutinka tekėti iš paskos. Žinoma, dabar daugelis siekia lygiavertės partnerystės, ėjimo kartu. Gali būti, kad tai ir buvo senosios formuluotės pasikeitimo priežastimi.

Peiliai. Daugumoje kultūrų nėra priimta per vestuves dovanoti peilių - tai agresijos, pykčio simbolis. Kita vertus, sakoma, kad gavus dovanų peilį reikia už jį duoti monetą - tuomet tai nebe dovana, o pirkinys.

Varpai. Vestuves lydintis varpų skambesys yra skirtas piktosioms dvasioms atbaidyti - šis prietaras atsirado viduramžiais, Europoje. Airijos nuotakos net savo vestuvines puokšteles varpeliais puošia - papildoma apsauga nuo blogio!

Ašaros. Vidurio Europoje tikima, kad ašaros per vestuves yra puikus ženklas - sakoma, kad per vestuves apsiašarojusiai nuotakai santuokos metu verkti nebereikės.

Senas, naujas, skolintas ir mėlynas. Britų nuotakos turi tradiciją per vestuves turėti kažką seno (tai simbolizuoja nuotakos praeitį), kažką naujo (bendra ateitis), kažką skolinto (skolintis dera tik iš laimingai vedusių ar ištekėjusių, tai atneš sėkmę ir į šią, naujai sudaromą santuoką) ir kažką mėlyno (ši spalva simbolizuoja harmoniją, meilę ir ištikimybę).

Tėvo palyda iki altoriaus. Savo mylimą dukrą iki altoriaus palydintis tėvelis atrodo labai gražiai ir kelia šilčiausius jaumus, tačiau šis paprotys kilo iš laikų, kuomet merginos buvo prievarta ištekinamos ir tėvas jas atiduodavo jaunikiui, lyg savo turto dalelę. Nemažai jaunų porų prie altoriaus žengia dviese, tarsi norėdami parodyti, kad jų pačių, o ne tėvų sprendimas.