Skarlatina. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda. Viskas praeina po 2–3 dienų, o išbertos vietose ima labai šerpetoti ir luptis.

Vėjaraupiai. Skiriamasis tokio bėrimo bruožas – elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Neretai tai sutampa su kylančia temperatūra.

Meningokokinė infekcija. Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas. Pirmoje stadijoje bėrimas primena dėmeles, matomas tymų ar skarlatinos atveju, tačiau po to tampa labai speifinis – atsiranda žvaigždės formos kraujosruvų.

Niežai. Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras – jai išlindus). Labiausiai nukenčia tarpupirščiai, riešai, sėdmenys ir pilvas.

Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Pirmuoju atveju bėrimas paprastai būna simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės. Jeigu alerginė reakcija atsiranda jau ne pirmą kartą, mamytė intuityviai jaučia, kas galėjo sukelti bėrimą.