Ko palinkėti jauniesiems? Šis klausimas ramybės neduoda turbūt visiems svečiams, o ypač – jaunųjų artimiesiems. Šį kartą norime pasidalinti gražia ir jaudinančia vienos nuotakos tėvo kalba – pasisemkite įkvėpimo ir nusišypsokite!

„Aš noriu tau papasakoti istoriją... Kaip ir visos kitos, ši prasidėjo taip...

Kartą gyveno tėvas (jeigu dar nesupratai – tai buvau aš). Jis turėjo mažą nuostabų berniuką ir buvo labai laimingas. Vieną dieną paaiškėjo, kad žmona laukiasi. Taigi aš ėmiau melstis: „Viešpatie, jei tai – Tavo valia, tegul gims mergaitė.“ Ir Jis tai padarė.

Aš pirmas paėmiau ją ant rankų. Pažvelgiau į ją ir pasakiau: „Viešpatie, padaryk taip, kad ji būtų kaip jos mama“. Ir Jis tai padarė.

Ji buvo mylinti ir atsidavusi, gera ir maloni. Bet tada aš suvokiau, kad likau nuošaly!

Taigi aš pasakiau: „Viešpatie, padaryk taip, kad ji būtų tokia, kaip aš.“ Ir Jis tai padarė...

Ji mokėjo vairuoti traktorių ir sunkvežimį, galėjo krauti šieną ir kramtyti tabaką (ar suvoki, kas tavęs laukia?). Taip pat ji buvo užsispyrusi, emocinga ir kietakaktė.

Taigi aš pasakiau: „Viešpatie, gana! Tegul ji bus tokia, kaip Tu!“ Ir Jis tai padarė...

Jis davė jai troškimą tarnauti žmonėms ir meilę jiems. Ji pašventė savo gyvenimą tam, kad taptų medicinos seserimi. Ji grąžina žmones į gyvenimą ir laiko rankas tų, kurie išleidžia paskutinį kvapą. Jis davė jai troškimą misijoms – ir ji keliauja po visą pasaulį, stumia kanojas ištvinusiomis upėmis, guli ant žemės, kai aplinkui švilpia kulkos. Ji gali papasakoti apie Jėzų...

Tačiau kažko trūko... Aš pasakiau: „Viešpatie, padaryk ją laimingą.“ Ir ji sutiko tave...

Pažvelk į jos veidą... Aš jo tokio nemačiau, kol ji nesutiko tavęs. Aš dėkingas už tai.

Šiandien tau atiduodu tai, ką turiu geriausia. Ir prieš tai, kai tai padarysiu,  noriu, kad žinotum... kaip sunkiai aš ir Dievas dirbom, kad ji būtų pasiruošusi :) Taigi, aš atiduodu ją tau. Manau, tu būsi ne prieš, jei pabaigai dar kai ką patarsiu: aš ir Dievas labai stengėmės.... Nepasišiukšlink :)“