Nėštumo metu, kai įsčiose aktyviai vystosi vaisius, būsimajai mamytei tiesiog būtinas jodas. Jis padeda išvengti skydliaukės ligų. Yra žinoma, kad jos veikla tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šio elemento gauna organizmas. Skydliaukė – tai vidinės sekrecijos liauka, gaminanti hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitos ir augimo procesus, kontroliuojančius audinių ir organų brandą. Šie hormonai stimuliuoja baltymų, darančių įtaką lytiniam brendimui, menstruacinei funkcijai, ovuliacijai, gamybą. Jie taip pat labai svarbūs ir nėštumo metu.

• Nėščiosios organizme vyksta greitesni apykaitos procesai, skydliaukė ima intensyviau gaminti hormonus, būtinus tiek būsimajai mamytei, tiek jos mažyliui.
• Skydliaukė pradeda formuotis 3–4 embriono vystymosi savaitę, 10–12 jau gali kaupti jodą, o 15 – sintetinti hormonus.
• Beveik visą pirmąją nėštumo pusę vaisiaus vystymasis priklauso nuo to, ar mamytės skydliaukė išskiria pakankamai hormonų.
• Skydliaukės veikla priklauso nuo to, kiek organizmas gauna jodo: jeigu jo užtenka (paros norma yra 150–200 mikrogramai), nei tavo, nei mažylio sveikatai niekas negresia.
• Jeigu jodo nepakanka, nėštukei gali atsirasti pagurklis: augdama skydliaukė gamina naujas ląsteles, kurios padės susintetinti didesnį hormonų kiekį. Kai kurioms moterims ji padidėja 20–40 %, nors išoriškai tai ne visada matyti. Būna ir komplikacijų: gestozė, anemija, per anksti pradėjusi sluoksniuotis placenta, persileidimas ir kitos problemos. Maža to – moteris gali iš viso nepastoti.

Kaip būsimąjį mažylį veikia skydliaukės ligos ir sutrikimai?

Jodo trūkumas (nuo šio elemento priklauso hormonų, būtinų jums abiems, sintezė) daro įtaką fiziniam vystymuisi (mažylis auga labai lėtai, gimsta per mažo svorio), centrinės nervų sistemos formavimuisi (mažylis gali gimti kurčnebylys, paralyžuotas, išsigimęs). Įvairūs nuokrypiai gali pasireikšti netgi ne iš karto, o pereinamuoju augimo periodu, lytinio brendimo metu.