Šiuolaikiniame pasaulyje nieko per daug nebestebina tas faktas, kad kai kurios mamytės nusprendžia vaiką auginti pačios. Priežasčių gali būti įvairiausių – išblėsę jausmai, nuoskaudos, nepateisinti lūkesčiai, apgavystės ir panašiai. Net jeigu aplinkybės klostosi ne taip, kaip nori, net jeigu tenka skirtis su savo antrąja puse, tai dar nereiškia, kad turi atimti galimybę bendrauti vaikui su savo tėveliu. Kartais tenka paminti savo išdidumą ir ieškoti kompromisų dėl mažylio laimės ir gerovės. Tikriausiai ir tu pati nebūsi laiminga, jeigu mamtysi, kad tavo atžalėlei trūksta šilumos ir švelnumo. Tai gali suteikti „sekmadieninis“ tėtis.

Vaiko bendravimas su tavo buvusia antrąja puse turi savų privalumų ir trūkumų. Apie tai šį kartą ir pakalbėkime.

Pirmiausiai nukenčia vaikai

Tėveliai gal kada nors vienas kitą beprotiškai mylėjo, kėlė vienas kitam pavydo scenas, ir jų gyvenimas kažkuo priminė meksikietišką serialą. Deja, neretai nutinka taip, kad jausmai praeina, gyvenimas kartu tampa tiesiog nepakenčiamas ir nebemielas, pora nusprendžia skirtis, o nukenčia... Taip, atspėjai. Jų mažylis.

Juk dėl tėvų dėmesio stokos ir abejingumo vaikai gali kentėti visą savo gyvenimą. Taip mažieji piliečiai išauga į savimi nepasitikinčius, kompleksuotus ir nestabilius žmones, kartais netgi linkusius į agresiją, despotizmą, nusikalstamą veiklą ir asocialų gyvenimą.

Vaikai kaip kempinė sugeria pačią įvairiausią informaciją – tiek teigiamą, tiek neigiamą (o pastarosios, kad ir kaip bebūtų gaila, mūsų laikais yra daug daugiau). Pagalvok, kas geriausia tavo mažyliui. Tai, žinoma, nereiškia, kad tu ir tavo sutuoktinis turite kentėti ir toliau vaidinti šeimą, jeigu abu žinote, kad jos nebėra. Tiesiog kartais tenka paminti savo ambicijas ir ieškoti visiems jums priimtinos išeities.