„Pampers“ pataria: nors ir labai norėtumėme, bet negalime visuomet būti šalia savo vaikų ir apsaugoti jų nuo visų tykančių pavojų, todėl labai svarbu nuo pat mažens ugdyti vaiko gebėjimą pasirūpinti savo saugumu.

Vaikus saugumo taisyklių pradėkite mokyti nuo pat pirmųjų gyvenimo metų - žinoma, vos metukų ar dvejų pyplys dar ilgai vienas neis pasivaikščioti, tačiau kuo anksčiau vaikas suvoks, pavyzdžiui, saugaus ėjimo per pėsčiųjų perėją prasmę, tuo patikimiau ši informacija įsitvirtins jo galvelėje. Vaikas turi žinoti savo ir tėvų vardus, pavardę, namų adresą, telefonų numerius.

Vaikas nuo pat mažumės turėtų būti pratinamas pasakyti savo vardą ir pavardę. Vos paaugusiam vaikui paaiškinkite, kad mama, tėtis, močiutė, senelis ir kiti vaiko artimieji turi vardus ir pavardes, vis paprašykite vaiko juos įvardinti, kad geriau įsimintų. Skaičius pažįstančiam, atmintį lavinti pradėjusiam vaikui naudinga įsiminti bent vieną ar du artimiausių šeimos narių telefono numerius. Vaikui pasiklydus ar patekus į kitą nelaimę ši informacija yra labai svarbi ir labai padeda greitai grįžti pas tėvelius!

Vaikas turi suvokti savo kūno privatumą. Deja, statistika rodo, kad dažniausiai vaikus seksualiai išnaudoja artimoje aplinkoje esantys žmonės, o situacijos rimtumo nesuprantantys, vėliau ir prigąsdinti mažyliai užsisklendžia savyje, tyli. Vaikui nuo pat mažumės labai svarbu aiškinti, kad niekas neturi teisės jo netinkamai liesti, čiupinėti, prašyti nusirengti (tiek gyvai, tiek ir internetu), o jeigu tai nutinka, būtina nedelsiant pasakyti tėveliams.

Negalima niekur eiti su nepažįstamaisiais ir negalima iš jų nieko imti. Mokyti vaikus nekalbėti su nepažįstamaisiais nėra pati geriausia idėja - vaikui pasiklydus ar patekus į kitokią bėdą jam gali reikėti suaugusiųjų pagalbos. Lieskite vaikui kalbėti su nepažįstamaisiais, pamokykite paprašyti jų iškviesti policiją ar kitą pagalbos tarnybą, tačiau pabrėžkite, kad vaikui negalima kažkur eiti su nepažįstamais žmonėmis, sėsti į jų automobilį, imti jų siūlomus skanėstus, žaislus ar pan.

Policininkai ir kitos tarnybos visada padės. Tėvai kartais daro klaidą nepaklusnų vaiką gąsdindami policija. Vaikas turi suprasti, kad policininkai, ugniagesiai, medikai ir visuomeninių tarnybų atstovai yra visuomet pasirengę padėti, o ne laukia, kol galės mus nubausti. Vyresniam vaikui būtina papasakoti apie skubios pagalbos numerį 112, paaiškinti, kada reikia juo skambinti ir ką pasakyti paskambinus.

Gatvėje ir prie jos būtina elgtis atsargiai. Kiekvieną kartą eidami per perėją priminkite vaikui šviesoforo spalvų reikšmę, mokykite, kad reikia sustoti, apsižvalgyti ir eiti tik įsitikinus, kad neatlekia automobilis. Vaikui taip pat svarbu suprasti, kad reikia elgtis atsargiai ne tik einant per gatvę, bet ir būnant netoli jos. Pavyzdžiui, vaikas turi žinoti, kad negalima žaisti prie pat gatvės, bėgti į gatvę, jeigu ten nuriedėjo kamuolys ir pan.

Negalima žaisti su ugnimi. Vaikas turi žinoti, kad jam draudžiama žaisti su bet kokiais ugnies šaltiniais ir suprasti draudimo priežastis. Nepaisant to, sukurkite vaikui kuosaugesnę aplinką ir degtukus laikykite jam nepasiekiamoje vietoje, naudokite tik žiebtuvėlius su apsauga nuo vaikų, niekuomet nepalikite vaiko be priežiūros prie degančių žvakių, laužo, grilio.

Negalima eiti prie vandens telkinių be suaugusiojo palydos. Vanduo (ypač jeigu tai tekanti upė ar banguojanti jūra) kelia grėsmę net ir plaukti pramokusiam arba į vandenį su gelbėjimosi ratu, liemene ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis lipančiam vaikui. Vaikas turi žinoti, kad maudytis galima tik prižiūrint suaugusiems, tačiau net ir tada negalima toli plaukti, išdykauti, taškyti ar vandenyje stumdyti kitų.

Namuose visuomet reikia laikytis saugumo taisyklių. Vaikui pradėjus ropoti reikia pasirūpinti namų saugumu ir uždengti rozetes, pritvirtinti prie sienų baldus, nepalikti degtukų, buitinės chemijos priemonių, vaistų, aštrių peilių ir kitų pavojų keliančių daiktų vaikui pasiekiamoje vietoje. Net jeigu namai, atrodytų, yra tinkamai paruošti, vaikas turi žinoti visas saugumo taisykles ir elgtis atsakingai.

Negalima lįsti prie svetimų naminių ir laukinių gyvūnų. Dauguma vaikų labai domisi ir nori draugauti su gyvūnais, tačiau mažyliai turi žinoti, kad gyvūnai gali būti nenusiteikę bendrauti. Laukinius gyvūnus ar paukščius reikėtų stebėti per saugų atstumą, netrikdyti jų ramybės, nešerti ir nelesinti. Svetimus naminius gyvūnus galima paglostyti ar su jais pažaisti tik atsiklausus leidimo ir tik su gyvūno šeimininko priežiūra.

Svarbu nenutolti nuo tėvų (auklėtojų ar kitų suaugusiųjų) ir žinoti, ką daryti pasiklydus. Vaikas turi žinoti, kad svarbu nenuklysti ir visuomet būti šalia tėvų ar kitų jį tuo metu prižiūrinčių suaugusiųjų - pavyzdžiui, galite susitarti su vaiku, kad jis privalo eiti įsikibęs į jūsų ranką. Išmokykite vaiką, kad pasiklydus reikia suaugusiems pasakyti savo ir savo tėvų vardus bei pavardę, galite į vaiko kišenę įdėti lapelį arba tiesiai ant rankos užrašyti savo telefono numerį (ypač, jeigu lankotės didelėje, judrioje žmonių susibūrimo vietoje, pavyzdžiui, prekybos centre, oro uoste, mugėje).