Apie vaiką: 15-tąją nėštumo savaitę vaikučio ūgis dar šiek tiek pasikeitė. Dabar jis siekia nuo 9,3 iki 10,4 centimetrų. Šioje srityje permainos ne itin didelės, o štai mažylio svoris didėja tiesiog stulbinančiu greičiu. Ar gali patikėti, kad vos prieš savaitę jis svėrė 25 gramus, o dabar šis skaičius padvigubėjo? Taip, tavo mažylis sveria 50 gramų!

Taip pat sparčiai keičiasi ir visa kita. Kūdikėlio odelė dar visai plonytė ir joje galima pastebėti persišviečiančias kraujagysles, tačiau visą kūnelį jau padengė švelnučiai, vos įžiūrimi plaukeliai.

Dabar vaikutis jau puikiai išvystęs savo čiulpimo refleksą ir tai puikiai galima pastebėti ultragarsiniu aparatu. Akytės ir toliau artėja viena link kitos, tačiau joms dar tikrai yra kur tobulėti. Ausytės taip pat keičia formą, taigi tavo mažylis vis labiau ir labiau primena tikrą žmogutį.

Kūdikio kaulai jau susiformavo ir dėl besikaupiančio kalcio jie kasdien tampa vis tvirtesni. Jei šiuo metu panaudotum rentgeno spindulius, galėtum pamatyti vaikučio skeletą.

Apie tave: dabar tu jau gali nesunkiai apčiuopti savo gimdą 7-10 centimetrų žemiau bambos. Jei dėvi pakankamai laisvus drabužius, aplinkiniams tavo nėštumas nėra labai akivaizdus, tačiau apsivilkus kažką aptempto pilvukas tikrai išryškėja.

Nors tavo vaikutis jau šiek tiek juda, normalių pasispardymų dar teks palaukti porą savaičių. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai praeina be didesnių sunkumų: greičiausiai tavęs jau nepykina ir nekankina nuovargis, o su įvairiais kūno pakitimais tikriausiai jau apsipratai.

Savaitės klausimas: kada gydytojai gali ištirti vaisių ir nustatyti genetines problemas?

Dažniausiai genetiniai tyrimai atliekami ketvirtojo nėštumo mėnesio metu. Atsižvelgiant į nėščiosios amžių genetiniai tyrimai gali būti atliekami dviem būdais: tiriant kraują arba amniotezės būdu. Amniotezės metu gydytojas stebi vaisių ultragarsiniu aparatu ir ilga adata praduria pilvo sienelę, kad galėtų paimti vaisiaus vandenų pavyzdį. Paimtas pavyzdys siunčiamas į labaratoriją, kurioje bus ištirtos ląstelių chromosomos. Chromosomų kiekis leidžia nustatyti tam tikrus apsigimimus.

Vaisiaus apsigimimo rizika priklauso ne tik nuo paveldimumo, bet ir nuo gimdyti ketinančios moters amžiaus. Pavyzdžiui 35 metų amžiaus moterims Dauno sindromu sergantis vaikas gimsta 1 kartą iš 200. Artėjant link 40-ties metų rizika padidėja dvigubai.

Ar reikia daryti tokį testą gali nuspręsti tik pati moteris. Gydytojo darbas šiuo atveju – papasakoti apie tyrimų galimybes ir galimas rizikas. Tiesa, tokie testai persileidimų dažniausiai nesukelia, tačiau kuomet nėštumas yra komplikuotas, pasitaiko ir nelaimingų nutikimų.