Naujos gyvybės užgimimas – vienas iš nuostabiausių stebuklų kiekvienos moters gyvenime. Mažytis žmogutis sulig kiekviena akimirka motinos įsčiose tampa vis didesnis. Jis girdi ir jaučia mamytę visur – kai ji vaikštinėja parke, skaito knygas ir žurnalus, klausosi muzikos ir tiesiog mėgaujasi kiekviena gyvenimo diena. Šiuo periodu jos sveikatai reikia skirti daug daugiau dėmesio, negu bet kada anksčiau.

Moterys, turinčios ant kojų „tinklelį“, jau pirmojo savo nėštumo metu gali patirti, kas per dalykas yra varikozinis venų išsiplėtimas. Visų pirma tai yra susiję su hormoniniais pokyčiais būsimosios mamytės organizme, taip pat ir su padidėjusia nėščiosios veninės sistemos apkrova.

Varikozė nėštumo metu

Pradedant nuo 4–5 nėštumo mėnesio, po truputį didėja veninis spaudimas apatinėse galūnėse (prieš pat gimdymą jis būna 2–3 kartus didesnis, negu įprastomis sąlygomis). Kraujas kojų venose cirkuliuoja gerokai lėčiau, be to, vertėtų atsižvelgti ir į individualias moters organizmo ypatybes – kraujagyslių sienelių elastingumą, nevisiškai išsivysčiusius arba iš viso trūkstamus venų vožtuvus. Veninei kraujotakai įtaką daro ir vaisiaus dydis, vaisiaus vandenų kiekis, pilvo sienelės tonusas.

Pradinėse stadijose varikozė beveik nepastebima – iš pradžių tarytum nėra jokių simptomų, tik galima pamatyti, kad šiek tiek deformavosi venos. Prie ankstyvųjų šios ligos požymių galima priskirti ir patinimus, atsirandančius baigiantis dienai ir išnykstančius kitos dienos rytą. Be patinimų jaučiamas ir sunkumas kojose, jų nuovargis.

Gana dažnai prie varikozinio venų išsiplėtimo prisideda ir mėšlungis, nerimas (dažniausiai šios problemos kyla naktį). Dar vėliau kojas ima skaudėti, niežti odą. Nemalonūs pojūčiai taip pat sustiprėja naktį.