Kai kurie sutuoktiniai labai nori susilaukti konkrečios lyties mažylio: jie išbando pačias įvairiausias metodikas, skaičiuoja dienas ir metus, laikosi dietų... Gydytojai nemano, kad tokie veiksmai gali pridaryti kokios nors žalos, tačiau naudos, beje, taip pat neduoda. Na, o štai psichologai dėl tokiose šeimose gimstančių vaikučių rūpinasi ne juokais – juk svajonės ne visada išsipildo, tad kai kurie vaikai pasijunta nelaukiami ir nemylimi. Savaime suprantama, gyvenimas jiems nebus labai saldus.

Reikia sūnaus!

Apie šią problemą kalbėti pradėta visai neseniai. Iki šiol susiklostęs stereotipas „norėtųsi sūnaus“ buvo laikoma norma. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, toks pageidavimas yra tikrai protingas ir paaiškinamas. Per daugelį amžių žymioms šeimoms reikėjo būtent vyriškos giminės įpėdinio, o žemdirbiams už berniukus duodavo žemės. Šeimos, kuriose gimdavo tik mergaitės, susidurdavo su aibe problemų. Jauni sutuoktiniai ir jų tėvai tikrai laikė savo pareiga susilaukti sūnaus. Jeigu pasisekdavo, jie galėdavo atsipalaiduoti.

Mūsų laikais kai kurių tėvelių mąstymas ir liko toks pat, kaip XVI amžiuje. Užuot atnešęs būsimiesiems tėveliams džiaugsmo, nėštumas dažnai virsta baimės, nerimo ir netgi nusivylimo šaltiniu, jeigu tyrimas ultragarsu parodo „netinkamus“ rezultatus. Senelės ir seneliai ima spausti, tvirtinti, kad jiems reikia būtent anūko (juk „normalios“ moterys vien tik berniukus ir tegimdo). Alyvos į ugnį įpila ir kolegos, lygindami, kam anksčiau gimė sūnus.

Jeigu noras susilaukti berniuko yra kategoriškass, jeigu jauti kaltę, kai sužinai, kad gims mergaitė, jeigu ši žinia tau buvo skaudus smūgis – reikėtų apsilankyti pas psichologą. Moterys svajoja, kad pirmas jos vaikas bus berniukas, jeigu vaikystėje joms trūko tėviškos meilės, nerealizavo troškimo turėti gynėją ir užtarėją, jeigu jos nori, kad jas globotų ir jomis rūpintųsi. Visas šias viltis geriau perkelti vyrui, o ne sūnui – net jeigu jis ir gims. Už aklo vyro troškimo turėti berniuką dažnai slypi nepasitikėjimas savimi, vaikiškos baimės, priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės, infantilizmas. Jeigu jis teisinasi, kad „nori pratęsti giminę“ arba „perduoti šeimos verslą“ – tai dar viena priežastis pasikonsultuoti su specialistu. Būti pasirengusiems tapti tėvais – tai priimti mažylį tokį, koks jis yra.