Vaikučių priežiūrai skiriamas labai didelis dėmesys: juk mažiausi šeimos nariai tokie jautrūs ir pažeidžiami – beveik kaip krištolas. Vis dėlto net ir tuose pačiuose gimdymo namuose nuomonės apie tai, kaip reikia prižiūrėti vaikutį, dažniausiai išsiskiria, tad mamytė nebežino, kuo tikėti, o kuo – ne.
 
Štai kokie mitai paplitę labiausiai.
 
Mitas: maudyti reikia tik vaikiškoje vonelėje, o vandenį – virinti
 
Vaikiška vonelė nėra tas daiktas, be kurio neįmanoma apsieiti – mažylį pratinti prie „normalios“ vonios galima jau nuo pirmųjų jo gyvenimo mėnesių. Nereikia bijoti, kad vaikas išsigąs – juk dar visai neseniai vanduo buvo jo stichija. Svarbiausia, kad maudynių metu patys tėveliai būtų ramūs ir užtikrinti tuo, ką daro.
 
Didelėje vonioje gana daug vietos, tad galima suderinti higienos procedūras ir pirmąsias plaukimo pamokas (tačiau prieš tai būtina imtis visų saugumo priemonių).
 
Jei kalbėtume apie vandenį, virinti jo nebūtina. Nebūtinas ir kalio permanganatas – jis labai sausina odą. Geriau į vonią įpilti natūralių žolelių (pavyzdžiui, ramunėlių arba lakišių) arbatos, nuoviro.
 
Mitas: kūdikį reikia kasdien prausti su šampūnu
 
Vargu ar jūsų dar nė nevaikštantis mažylis per dieną suspėja išsitepti taip, kad jo higienai kasdien reikėtų šampūno (tegul ir paties švelniausio, skirto specialiai kūdikiams). Esmė ta, kad kaip ir muilas, šampūnas vis dėlto sausina ir dirgina odą. Taigi jei naujagimį ir kūdikį kasdien lepinate vonelėmis, verčiau į jas įpilkite žolelių nuoviro, pušų ekstrakto, jūros druskos. Kūdikį iki 1 metų užtenka keletą kartų per savaitę prausti su šampūnu, o jei vonios malonumais lepinate kasdien – užteks ir vieno karto.
 
Mitas: naujagimį reikia girdyti
 
Tai iš dalies tiesa. Girdoma tuo atveju, jeigu mažyliss dėl kokios nors priežasties yra maitinamas mišinukais, o ne natūraliu motinos pienu. Žindant krūtimi naujagimio girdyti vandenuku tikrai nereikia: pienas gerai malšina troškulį, o reguliarus girdymas vandeniu gali sutrikdyti laktacijos procesus, tad jums abiems tai pridarys begales nemalonumų.

Mitas: talkas arba aliejukas odelei prižiūrėti yra būtini
 
Jei kūdikiui keletą valandų per dieną daromos oro vonelės, leidžiama jam pasispardyti nuogam, galima kuo puikiausiai apsieiti be šių priemonių. Talko prireikia tada, kai odos raukšlelėse atsiranda šlapiuojančių vietų. Šiek tiek talko užsibarsčiusi ant delno juo paplekšnokite per sudirgintą vietą. Beje, vėliau keisdama sauskelnes nepamirškite miltelių nuplauti, nes susimaišę su prakaitu jie tampa palankia terpe veistis bakterijoms.
 
Aliejuku tepami tik tie odos plotai, kurie pleiskanoja ar yra nutrinti (pvz. tose vietose, kurias nuolat liečia sauskelnių gumelės). Kitų odos plotų geriau netepti, kadangi sveikai odai daug naudingiau tiesiog kvėpuoti, o ne nuolat šusti po riebalų sluoksniu. Juk kūdikiams oda – tarsi antrieji plaučiai.
 
Mitas: vaikučiui būtinas režimas
 
Suprantama, kad kiekvienas mažylis turi savo režimą, tad pratinti jį prie kitokio nėra labai gerai. Tiesiog įsiklausykite į savo atžalą: greičiausiai ji pati žino, kada jai reikia miegoti, o kada – valgyti. Griežtas grafikas reikalingas tik maitinant kūdikėlį mišinukais.
 
Jeigu maitinate krūtimi, pamirškite žindymą pagal valanda: glauskite mažylį prie krūtinės atsižvelgdama į poreikį: tada pieno išsiskyrimo procesai bus natūralūs, o jūsų atžalėlei netrūks bendravimo.

Mitas: iššutimų pasitaiko visiems kūdikiams
 
Jei kūdikis prižiūrimas tinkamai, jei nepriekaištingai rūpinamasi jo higiena, iššutimų būti neturėtų. Jei jie atsirado, vadinasi, vaiko oda nepakankamai vėdinama, per retai daromos oro vonelės, galbūt nelabai kruopščiai prausiamas. Ar tikrai viską darote pavyzdingai? Jei taip – gali būti, kad kūdikiui netinka sauskelnės, kurias naudojate (būna vaikų, kuriems tinka tik vienos kurios nors firmos sauskelnės). Deja, tai sužinoti galima tik bandant visas iš eilės.

Mitas: paraudę skruostai reiškia alergiją
 
Gana dažnai paraudę skruostai iš tiesų išduoda alergiją ar atopinį dermatitą. Tačiau toli gražu ne visada. Jei jūsų kūdikis jau valgo ne tik mamos pieną ar adaptuotą mišinėlį, bet ir kitokį maistą, ir pastebėjote, jog jo skruosteliai ėmė rausti, visų pirma pamėginkite kaskart po valgio rūpestingai nuprausti jo žandukus vandeniu ir nusausinti rankšluosčiu. Jei po kelių dienų paraudimas praėjo, labai tikėtina, kad naujas maistas ne iš vidaus sukėlė alerginę reakciją, o tiesiog oda sudirgo nuo išorinio kontakto su juo – juk vaikai paprastai valgydami išsitepa.
 
Mitas: vaikų nereikia pratinti prie rankų
 
Psichologai jau seniai nustatė, kad tos mamytės, kurios vaikutį ima ant rankų tik iš reikalo, o dažniau palieka išsiverkti, daro jam didelę žalą. Taktilinio kontakto (t. y. lietimo) trūkumas gali neigiamai paveikti mažylio psichiką.
 
Kad vaikutis išaugtų iniciatyvus, pasitikintis savimi, pozityviai mąstantis, jis turi nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų jausti, kad jį supantis pasaulis juo džiaugiasi, kad jo šauksmas visuomet bus išgirstas.
 
Kūdikiai mėgsta sūpavimą. Sūpuojami jie dažniausiai nurimsta, ima snausti. Tačiau sūpavimas – ne tik palepinimas. Supant treniruojamas mažylio vestibiulinis aparatas, vystosi judesius valdanti smegenų struktūra, gerėja erdvinė koordinacija. Kūdikiams, 9 mėnesius „sūpuotiems“ įsčiose, po gimimo šių judesių ypač stinga. Todėl vaikas jau gimsta įpratęs sūpuotis, ir sūpuodama jūs jį ne pripratinate, o atvirkščiai – padedate palengva, ne per greitai nuo jo atprasti.
 
Kūdikėlis – tai jūsų pačių dalis. Būti su jumis jam yra natūralu. Laikas bėga labai greitai... Gal tada, kai kils noras paimti vaiką ant rankų, jis jau turės kitų poreikių.
 
Mitas: mėsa vaikui būtina kasdien
 
Tiesa ta, kad mėsa yra gana sunkus maistas, ypač vos ją pradėjusiam valgyti kūdikiui. Nei suaugusiesiems, nei vaikams nerekomenduojama kasdien būtinai valgyti mėsos. Šis maistas virškinamas lėtai ir sunkiai, todėl jei kūdikiui jos duosite daug – gali sutrikti jo virškinimo sistemos veikla. Bent keletą dienų per savaitę darykite „iškrovos dienas“ , t.y. maitinkite nemėsiška daržovių ar grūdų košele. Sunkaus maisto perteklius gali alergizuoti organizmą.

Mitas: gydymas žolelėmis yra visiškai nepavojingas
 
Žolelės, kaip ir bet kurie vaistai, netinkamai ar netinkamomis dozėmis vartojamos gali kelti pavojų sveikatai. Todėl vaikams duoti kokių nors žolelių ar jų mišinių preparatų savarankiškai, nepasitarus su gydytoju, ar juo labiau vaistažolių arbata girdyti profilaktiniais sumetimais, tikrai neverta. O jei vis dėlto imatės sustreikavusį skranduką gydyti ramunėlių nuoviru ar atsiradusį kosulį malšinti čiobreliais, nepamirškite, kad vaikams arbatos koncentracija turi būti perpus, o kūdikiams – net ir trigubai silpnesnė. Ypač atsargiai žolelių arbatos duokite į alergiją linkusiems vaikams – žolelės ją gali dar labiau paaštrinti.
 
Mitas: vaikas turi miegoti savo lovoje
 
Nėra nieko bloga, kad vaikutis miega kartu su mama. Mažyliui per daug mamytės nebus. Bėgant laikui jūsų pipiras pripras miegoti ir savo lovytėje, pamėgs savo kambarį, tačiau pratinti jį prie to nuo pat ankstyvos kūdikystės nereikia.
 
Daugelis mamyčių tikina, kad miegoti kartu netgi patogiau: kūdikėlis ramesnis, be to, jį paprasčiau maitinti krūtimi, nereikia keltis iš lovos. Kam skubinti tai, kas ir taip neišvengiama? Visą laiką su jumis jis nemiegos, tad pasidžiaukite šiuo periodu ir jo teikiamais privalumais.

Mitas: sulaukę pirmojo gimtadienio visi vaikai jau vaikšto
 
Iš tiesų vienokių ar kitokių sveikatos ar vystymosi sutrikimų turintys vaikai vaikščioti pradeda vėliau. Tačiau vargu ar žinojote, kad net ir sveikas vaikas gali savarankiškai nevaikščioti net iki 16 mėnesių. Jokio ryšio tarp to, kada mažylis žengė pirmuosius savarankiškus žingsnius, ir jo intelekto ar fizinio išsivystymo ateityje, nepastebėta, todėl 7 mėnesių žingsniuojantis mažylis – dar visai ne vunderkindas, o vis dar tik ropojantis metinukas – ne ligonis.