Kokie klinikiniai požymiai atsiranda kūdikiui susirgus disbakterioze? Kaip ji diagnozuojama? Ką daryti, jei kūdikis iš tiesų susirgo? Kaip maitinti sergantį vaiką? Klausimų mamytėms kyla pačių įvairiausių, o į juos geriausiai atsakyti gali vaiko pediatras. Tačiau mes taip pat norėtume pasidalinti savo žiniomis. Tikimės, kad tau tai pravers.

Dar iš mokyklos laikų visi turėtume žinoti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sistemos. Žarnynas – taip pat ne išimtis. Jame susidariusiu mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su blogaisiais mikroorganizmais ir t.t.

Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama, o tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turi žinoti: disbakteriozė nėra liga. Tai patologinė būklė, atsirandanti (tiek vaikams, tiek suaugusiems) tik kaip pasekmė. Disbakteriozės priežastimi gali būti vaistų vartojimas (dažniausiai antibiotikų) arba neseniai prasirgta liga (pvz. žarnyno infekcija). Susirgęs vaikas gana greitai pasveiksta, tačiau jo žarnyno mikroflora yra pažeidžiama.

Kada reikėtų įtarti, kad prasidėjo disbakteriozė?

Klinikiniais disbakteriozės požymiais dažniausiai būna padidėjęs nerimas, sumažėję ūgio ir svorio augimo tempai, virškinimo sutrikimai (viduriavimas, vidurių užkietėjimas), gleivės išmatose, pilvo pūtimas ir t.t. Jei vaikui atsirado tokie sveikatos sutrikimai, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kokiais metodais nustatoma disbakteriozė?

Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas –  bakteriologiniai išmatų tyrimai. Gydytojai nustato išmatų mikroflorą, o ji atspindi žarnyno mikrobų sudėtį.