Skirdamas gydymą, gydytojas griežtai sako: “ Pirmiausia – lovos režimas!” Po šios rekomendacijos paprastai seka ilgas sąrašas vaistų, kurio pabaigoje jau pamirštate apie lovos režimą. O kas tai yra? Kiek laiko reikės gulėti, ar galima atsikelti ir nueiti  nors iki tualeto?

Kodėl tenka gulėti?

Nurodymas laikytis lovos režimo taikomas kai kuriais komplikuoto nėštumo atvejais. Elementarus peršalimas taip pat reikalauja to, kad būsima mama gulėtų lovoje, o ne vaikščiotų po namus, o tuo labiau  lauke.  

Esant nėštumo nutrūkimo grėsmei, lovos režimas leidžia išvengti mechaninio poveikio vaisiui. Reikalas tame, kad einant, o tuo labiau bėgant ir net atliekant nesudėtingus buitinius darbelius, įsitempia priekinės pilvo sienelės raumenys, pastoviai kinta vidinis pilvo spūdis, kas įtakoja padidintą gimdos raumenų tonusą. Kuomet būsima mama guli lovoje, priekinės pilvo sienelės raumenys būna atsipalaidavę. Tai leidžia atsipalaiduoti ir gimdos raumenims, o  vaisiaus neveikia vibracija, kuri juntama atliekant bet kokį darbą.      

Lovos režimas apsaugo nuo kraujavimo ir placentos atitrūkimo, kadangi šioje būsenoje placenta perdengia išėjimą iš gimdos, ji nesandariai pritvirtinta prie gimdos sienelės, o guli virš vidinės gimdos kaklelio kanalo angos. Net prie nedidelių fizinių krūvių placenta gali atitrūkti nuo gimdos sienelių, kas iššauktų kraujavimą ir mamos bei mažylio būklės pablogėjimą.  

Ypatingai svarbu laikytis lovos režimo esant gestozei. Gestozė – tai tokia nėštumo komplikacija, kuomet  sutrinka dauguma moters organų ir sistemų, nes jose susiaurėja kapiliarai, sutrinka kraujotaka: nuo to kenčia ir vaisius. Šiai komplikacijai būdingas padidintas arterinis spaudimas, atsiranda kojų, rankų, veido patinimai, šlapime padaugėja baltymo. Manoma, kad gulint lovoje horizontalioje padėtyje, kuomet moteriai šilta ir jauku, pagerėja kraujo apytaka inkstuose, krenta arterinis spaudimas.