„Pampers“ pataria: orams atvėsus padažnėjusios vaikų (ypač lankančių ugdymo įstaigas) ligos yra daugelio tėvelių kasdienybė... Kodėl vos pasveikęs vaikas ir vėl „atkrenta“ ir ką daryti, kad mažylio sveikata būtų stipresnė?

Normalu, kad vaikas serga dažniau

Maži vaikai jiems dažniausiai pasitaikančiomis kvėpavimo takų ligomis serga vidutiniškai 6-8 kartus per metus (vyresni vaikai, paaugliai ir suaugusieji - 2 kartus), o pirmą kartą pradėję lankyti ugdymo įstaigą net ir dvigubai dažniau.

Savaime suprantama, kad tokie dažni susirgimai tėvus gąsdina, tačiau reikėtų juos vertinti ramiai ir be reikalo nepanikuoti. Dažniau pasikartojančios ligos yra būdingos mažiems vaikams, visų pirma, dėl nebrandžios imuninės sistemos bei kitų priežasčių.

Dažnų vaikų ligų priežastys

Kiekvienas vaikas yra unikalus, tad skiriasi ir priežastys, kodėl mažylis vis serga. Dažniausiai vaikų ligos yra siejamos su dar tik besiformuojančiu, su skirtingais ligų sukėlėjais susipažįstančiu ir besimokančiu juos nugalėti imunitetu. Labai didelę reikšmę turi genetika - jeigu vaiko broliai, seserys, tėveliai, seneliai vaikystėje daug sirgo, tikėtina, kad ir mažylio dažnos ligos neaplenks.

Vaikų ligos labai padažnėja jiems pradėjus lankyti ugdymo įstaigas ir tai yra natūralu: čia pakankamų higienos įgūdžių dažniausiai dar neturintys vaikai atsiduria dideliame būryje, tad susidaro labai palankios sąlygos ligoms plisti. Be to, prisideda patiriamos stiprios emocijos, stresas atsiskyrus nuo tėvelių, dienos ritmo ir mitybos pokyčiai.

Nutraukti ligų maratoną padės paprastos priemonės

Vaikui pradėjus dažnai sirgti tikrai vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti tyrimus bei pasitarti dėl galimo gydymo ar maisto papildų vartojimo. Laimei, tyrimai dažniausiai neparodo jokio nuokrypio, o stebuklingos imunitetą stiprinančios tabletės nėra, todėl į pagalbą teks pasitelkti puikiai žinomas, paprastas, tačiau veiksmingas priemones.

Sveika mityba. Labai svarbu nuo pat mažumės ugdyti sveikos mitybos įpročius, nes tai mūsų stiprios sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Rinkitės pilno grūdo duoną, makaronus, košes, valgykite daugiau ankštinių bei daržovių (kasdien reikėtų suvalgyti 5 porcijas daržovių), liesos mėsos, paukštienos ir žuvies. Maisto neskrudinkite riebaluose, o virkite garuose, troškinkite. Užkandžiams rinkitės šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus. Saldumynų paskanaukite tik kartą per savaitę. Gerkite daugiau vandens, o jeigu vaikas nori sulčių ar kompoto, gėrimą atskieskite ir traktuokite kaip užkandį. Venkite menkaverčių, tačiau riebių ir daug druskos ar cukraus turinčių užkandžių, bulvių traškučių, krekerių, spurgų ir pan.

Higiena. Vaikų ligas ypač dažnai lemia netinkami higienos įpročiai. Vaikus nuo pat mažumės reikia pratinti kuo dažniau plauti rankas - tą daryti reikia ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko ar ugdymo įstaigos, pabendravus su ligoniu. Kosint ar čiaudint reikia nusisukti ir prisidengti burnytę, reikėtų nusisukti ir nuo kito (ypač burnos neprisidengiančio) kosinčio ar čiaudinčio žmogaus. Ant žemės nukritusį žaisliuką, žinduką ar maisto produktą reikia nuplauti, negalima jų kištis į burną.

Grūdinimas. Buvimas gryname ore (žinoma, tinkamai apsirengus) yra puikiausia grūdinimo priemonė. Vaikus taip pat galima grūdinti šaltu vandeniu. Kūdikius nuo trijų mėnesių galima po maudynių lengvai aptrinti vėsesniu vandeniu, vyresnius vaikučius - apipilti. Vandens temperatūrą mažinti reikėtų po truputį, šaltesnis vanduo po maudynių neturėtų kelti diskomforto ir baimės. Po vėsios maudynių pabaigos reikia sušilti, gerai nusišluostyti, šiltai apsirengti, išgerti arbatos.

Grynas oras. Ilgai būdami patalpoje negauname pakankamai deguonies, organizmas stokoja jam reikalingos energijos. Nuo pat mažumės pratinkite vaiką dažniau leisti laiką gryname ore, pasivaikščiokite, važinėkite dviračiais, čiuožkite rogėmis ir pačiūžomis, žaiskite sniege.
Būdami namuose tinkamai vėdinkite patalpas. Kasdien 10-15 min. atverkite langus ir sudarykite skersvėjį (vėdinimo metu išeikite iš patalpos, nebūkite skersvėjyje).

Judėjimas. Paskatinkite vaikus daugiau laiko leisti aktyviai - vyresnėliams pasiūlykite lankyti patinkantį sporto būrelį, o su mažyliais dažniau pasivaikščiokite, žaiskite aktyvius žaidimus, lankykitės žaidimų kambariuose, paplaukiokite baseine ir pan.

Dienos režimas. Būtina pakankamai miegoti, laiku gulti, o taip pat ir laiku keltis. Vaikučiams svarbu pamiegoti dienos metu. Taip pat vertėtų įprasti valgyti tuo pačiu metu, kasdien skirti laiko aktyviai veiklai - pasivaikščiojimui, pažaidimui.

Gera nuotaika. Jeigu, atrodytų, sveikas, sveikai gyvenantis, užgrūdintas vaikas nuolat skundžiasi prasta savijauta, o galiausiai ir pradeda nepertraukiamai sirgti, galime įtarti, kad jis patiria stresą. Stresą gali lemti įvairūs pokyčiai, pasikeitusi gyvenamoji vieta, nauja ugdymo įstaiga, tėvelių barniai ar skyrybos, o taip pat ir tėvams sunkiau pastebimi įvykiai už namų durų - pavyzdžiui, patyčios darželyje, mokykloje ar kieme.

Dėmesingas gydymas. Vaikui susirgus būtinai pasitarkite su gydytoju ir tiksliai vykdykite jo nurodymus. Jokiu būdu neduokite vaikui vaistų „savo nuožiūra“, būtinai suvartokite visą paskirtą vaistų kursą. Ligos metu leiskite vaikui pakankamai ilsėtis, duokite gerti daug skysčių, paruoškite lengvai virškinamo maisto. Vaikui pradėjus geriau jaustis neskubėkite jo grąžinti į ugdymo įstaigą, duokite kūnui laiko „atsistatyti“ ir atgauti jėgas, kad vaikas „neatkristų“.