Dar ankstyvoje vaikystėje mergaitėms įkalama į galvą, kad svarbiausia moters gyvenime – sukurti savo šeimą ir pagimdyti vaiką. Užaugusios jos iš tikrųjų neretai tampa laimingomis motinomis (toms, kurios taip ir neištekėjo, vaikai yra paguoda). Pagrindinis jų rūpestis – kaip išauklėti savo atžalą.

Paleisti vaiką į pasaulį, stebėti, kaip jis auga – visa tai atrodė labai svarbu, kad gyvenimas taptų visavertis. Tačiau yra žmonių, kurie mano, kad šis punktas nėra būtinas – galima apsieiti ir be vaikų. Kodėl kai kurios moterys nenori tapti mamomis?

Gailėtis ar džiaugtis?

Ankščiau tuos, kurie negalėjo susilaukti vaikų, vieni užjautė, kiti niekino. Atrodo, buvo normalu baigti mokyklą, institutą, ištekėti, pagimdyti vaiką ir jį auklėti. Žinoma, atsirasdavo tokių, kurie sąmoningai atsisakydavo vaikų, tačiau tai buvo retenybė – tokiu poelgiu niekas per daug nesididžiavo.

Šiandien situacija visiškai pasikeitė. Anglų kalboje neturintys vaikų apibūdinami trimis terminais: childfree (neturintys vaikų, nepriklausomi), childless (negalintys jų susilaukti) ir childhate (nekenčiantys vaikų ir visko, kas su jais susiję). Panašūs terminai vartojami ir kalbant apie netekėjusias moteris: neturinčios poros ir dėl to kenčiančios (husbandless), laisvos ir nepriklausomos (husbandfree), nekenčiančios vyrų (husbandhate).

Terminai childfree ir childhate labai dažnai painiojami. Antrasis tinkamesnis apibūdinti nebrandžius žmones (dažniausiai – dėl amžiaus) – jiems tiesiog būtina ko nors nekęsti (ar tai būtų kuri subkultūra, ar tautybė, tiesiog kitaip atrodantis ar mąstantis žmogus). Jaunimui būdinga maištauti prieš tradicines vertybes, todėl nieko nuostabaus, kad kartais šiaušiamasi ir prieš įprastą šeimos modelį. Dažniausiai iš to išaugama – net jeigu vėliau ir nenorima turėti vaikų, neapykanta jiems nebejaučiama.