„Pampers“ pataria: gulėjimas ant pilvuko turėtų būti kasdienė mažylių mankšta nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių.

Kada pradėti guldyti kūdikį ant pilvuko?

Pagal naujausias rekomendacijas naujagimis iškart po gimimo guldomas pilvuku ant mamos pilvo, prieš kelias akimirkas gimęs vaikutis geba nušliaužti iki mamos krūtinės ir pradeda žįsti.

Retkarčiais kūdikį ant pilvuko, ant minkštesnio pagrindo (ypač tėvams ant pilvo ar krūtinės) galima guldyti nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Sistemingai, kasdien, iš pradžių trumpam, o vėliau laiką vis ilginant, kūdikį ant pilvuko reikėtų pradėti guldyti nuo 2-3 savaičių amžiaus, t.y. tada kai sugis bamba.

Kaip paguldyti kūdikį ant pilvuko?

Kūdikį guldykite ant minkšto, bet pakankamai tvirto pagrindo: kilimo, lavinimo kilimėlio, lovos. Neguldykite ką tik pamaitinto mažylio, nes jis gali atpilti pienuką ar mišinėlį.

Gulėjimą ant pilvuko geriausia įtraukti į kasdienę rutiną, pavyzdžiui, ant pilvuko kūdikį guldykite iškart po vystyklo pakeitimo. Kūdikis įpras, žinos, kas jo laukia ir reaguos ramiau.

Kiek laiko kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko?

Reikės truputį laiko, kad kūdikis įprastų ir pamėgtų gulėti ant pilvuko. Pradėkite po truputį ir pirmuosius kartus 2-3 savaičių kūdikį ant pilvuko gyldykite vos 30 sekundžių ar minutei.

Po truputį laiką ilginkite ir kūdikį ant pilvuko guldykite vis dažniau. 1 mėnesio mažylis turėtų ant pilvuko pagulėti bent po 5 minutes, 2-3 kartus per dieną, o 2 mėnesių - apie 20-30 minučių (išskaidant į keletą pagulėjimų), 3-4 mėnesių - 40-50 minučių (išskaidant į keletą pagulėjimų).

Maždaug 5-6 mėnesių kūdikis jau geba savarankiškai apsiversti nuo nugaros ant pilvuko, todėl nebėra poreikio jo kasdien specialiai guldyti. Žinoma, svarbu kiekvieną dieną su mažyliu žaisti ir skatinti jį kuo daugiau judėti.

Kodėl reikia kūdikį guldyti ant pilvuko?

Buvimas ant pilvuko yra pirmoji naujagimių ir kūdikių mankšta, užtikrinanti normalią vaikelio raidą. Buvimas ant pilvuko:

• Sustiprina kaklo, pečių juostos, nugaros raumenis;
• Skatina įvairius judesius ir jų simetriją;
• Yra puiki galvos suplokštėjimo (plagiocefalijos) atvejų prevencijos priemonė;
• Sumažina skausmingus pilvuko dieglius, padeda pasišalinti dujoms;
• Suteikia galimybę kūdikiui susipažinti su aplinka „kitu kampu“.

Ką daryti, jeigu kūdikiui nepatinka būti ant pilvuko?

Daugumai naujagimių ir mažų kūdikių visai nepatinka būti ant pilvuko. Tokia poza jiems nepatogi, nes tenka susikaupti ir įdėti labai daug pastangų norint bent šiek tiek kilstelėti galvytę ir pamatyti aplinką.

O kol ši diena ateis, pratinkite vaiką po truputį. Ant pilvuko kūdikį guldykite trumpam, tačiau keletą kartų per dieną. Neramų vaikelį tėveliai gali guldyti sau ant pilvo ar krūtinės - kūdikiai nurimsta žiūrėdami į tėvelių veidus, jausdami jų kūno šilumą, kvapą, širdies plakimą.

Paaugusį ir jau galvytę laikantį 2-3 mėnesių amžiaus kūdikį buvimu ant pilvuko sudominkite rodydami įvairius žaisliukus, paveiksliukus, naudodami lavinimo kilimėlį, o taip pat kalbindami, dainuodami, plodami.

Ilgainiui kūdikis įpras, sustiprės, tvirtai laikys galvytę, kaklą, ims remtis rankutėmis, o galiausiai pradės šliaužti ir ropoti, tad jis pats noriai versis ant pilvuko!