Atsipalaidavimo pamoka

Vaikų pediatras Janusz Korczaka kartą puikiai pasakė: “Svarbu ne tai, kokį žaidimą žaisite, o tai, ką žaidimo metu jausite ir galvosite. Galima protingai žaisti su lėlėmis ir vaikiškai kvailiojant – su šachmatais. Žaidimui reikia gero draugo ir įkvėpimo, o tai reiškia – laisvės”.

Neribojama laisvė – štai kas iš tiesų yra žaidimas. Ar tu pati kartais prisimeni, kaip žaisdavai vaikystėje? Dabartiniai vaikai savo žaidimų ateityje tikriausiai negalės prisiminti, nes tai, ką juos verčia daryti dauguma šiuolaikinių tėvų – tai ne žaidimai, o laviravimas tarp nustatytų ribų ir taisyklių. “Nori pažaisti su vaikais kieme? Tik nesileisk rogutėmis nuo to kalno, nesivoliok sniege ir nesimėtyk sniego gniūžtėmis. Nori padūkti su vaikais žaidimų aikštelėje? Tik nesikarstyk, ir gink Dieve nesisupk ant tų supynių”. Mes, suaugusieji, taip susigyvename su įvairiausiomis baimėmis, kad įsispraudžiame į labai siaurus taisyklių rėmus, nepalikdami nė truputėlio vietos laisvei ir netikėtumams. Ir vietoje to, kad iš savo mažųjų pasimokytume polėkio ir gebėjimo visiškai atsipalaiduoti bei atsiriboti nuo realybės,  įkaliname juos tuose pačiuose rėmuose kartu su savimi.