Kuomet mama nusprendžia pirmą kartą atiduoti vaiką į darželį, beveik kiekviena įsivaizduoja idealią situaciją: vaikutis pamoja mamai rankute ir nubėga žaisti su naujais žaislais ir vaikais. Kartais taip ir įvyksta, bet tik iki to momento, kai jis supranta, jog liko be mamos. Tuomet vaizdelis tampa realesniu: vaikas kabinasi į mamą ir, jei moka jau kalbėti, maldauja jos neišeiti arba gailestingai verkia.

Toks vaiko elgesys yra visiškai normalus: situacijoje „likti be mamos“, gamta nenumatė vaiko adaptacijos mechanizmo, tuo labiau – tame ankstyvame amžiuje, kuomet mūsų šalyje vaikai paprastai masiškai vedami į lopšelius arba darželius. Laikai keičiasi, tačiau instinktai lieka tie patys: senovėje vaikui likti be mamos nepažįstamoje jam aplinkoje su svetimais žmonėmis buvo tolygu žūčiai, todėl net ir šiuolaikiniam vaikui išsiskyrimas su tėvais vaikų darželyje sukelia stresą, kuriam jis iš visų jėgų priešinasi.

Taigi ką daryti, kad šis išsiskyrimas būtų lengvesnis?

Pirmasis patarimas. Į tai, kad vaikas nesutinka likti darželyje vienas, mama turėtų reaguoti labai ramiai. Kai kurie vaikai yra pripratę būti su kitais žmonėmis: močiutėmis, auklėmis ar tiesiog vis naujais pagalbininkais, tačiau tai dar nereiškia, kad darželyje svetimus žmones jis priims taip pat ramiai kaip ir namuose.  Ir tai normalu: situacija, kurioje vaikas lieka vienas be mamos menkai pažįstamoje vietoje su menkai pažįstamais žmonėmis – didžiulis stresas. 

Kas vyksta vaiko organizme stresinėje situacijoje? Išsiskiria daug adrenalino. Tai hormonas, kuris skatina organizmą peštis, bėgti, gelbėtis. Jam veikiant, iš karto išsiplečia kraujo kapiliarai, o į kraują išsiskiria insulinas, kurį energetiškai naudoja visas organizmas. Aktyviai panaudojus adrenaliną  pagal paskirtį, jo kiekis kraujyje krenta, organizmas nurimsta, o streso pasekmės būna minimalios.