Pasakas vaikams skaito ir tėvai, ir seneliai. Kodėl tai daryti būtina?

Kodėl pasakos reikalingos?

• Pasaka – tai pats suprantamiausias būdas vaikui sužinoti, kas yra gyvenimas ir kaip reikia gyventi.
• Pasakose matomas santykis su žmonėmis, gyvenimiškos situacijos  (draugystė, meilė, apgaulė, džiaugsmas, liūdesys ir t.t.).
• Pasakose visi įvaizdžiai labai vienareikšmiai – geras, blogas, piktas, godus, dosnus, protingas, kvailas... Nėra jokių „pustonių“, todėl vaikas supranta viską.
• Pasakose gėris visada nugali blogį. Ir vaikui tai reikalinga, kad jis nejaustų baimės. Kai tiki, kad gėris nugalės, galima drąsiai judėti pirmyn.
• Pasakose  dominuoja geri darbai, geros savybės – darbštumas, išmintis, dosnumas... Vaikas nesunkiai susigaudo, kokiam reikia būti, kad viskas sektųsi.
• Pasakose daug pakartojimų. Jie patinka vaikams. Visų pirma, tai padeda įsiminti pasaką. Antra – vaikams patinka atpažinti tai, kas jau žinoma (tai padeda pajusti stabilumą, viskas yra nuspėjama, ir vaiką tai ramina).
• Vaikas, kuris tiki pasakomis, tiki gėriu, ir tai padeda šypsotis pasauliui ir nebijoti.
• Pasakose saugoma amžių išmintis, kurios taip trūksta šiuolaikiniame materializmo pasaulyje.

Ką iš pasakų sužino mergaitės?

• Kad reikia būti geroms ir darbščioms, kad reikia padėti kitiems, jais rūpintis, linkėti žmonėms gero, nes tinginės ir pavyduolės pasakos pabaigoje visada gauna tai, ko nusipelnė.
• Reikia būti dėkingoms. Šiuolaikiniai vaikai pripranta gauti viską ir iš karto, o pasakose nieko negauni šiaip sau. Reikia mokėti ir pasakyti „ačiū“.
• Jaunikį reikia išbandyti. Ar princas sugebės dėl princesės įveikti visas jo kelyje pasitaikysiančias kliūtis? Žinoma, visa tai vaikams dar nėra svarbu, tačiau tokia išmintis išliks pasąmonėje ilgam (jei ne visam laikui).