Dauguma būsimų mamyčių bijo maitinti krūtimi – ir visai ne dėl to, kad jaudinasi dėl savo krūtinės, bet dėl to, kad žiūrint iš šono atrodo, kad tai labai sudėtinga (juk daug kas priklauso ne tik nuo jos, bet ir nuo mažylio). Galime tave nuraminti. Iš tiesų viskas labai paprasta, juk maitinimas – natūralus, įgimtas ir instinktyvus, jo nereikia mokyti.

Pirmieji žindymai

Kad tau ir vaikučiui būtų patogiau, pirmąsias tris paras žindyk gulėdama ant šono: pasiguldyk mažylį šalia savęs, šiek tiek kilstelėk jo galvytę ir pasuk, kad veidukas būtų tiesiai prieš tavo krūtį. Kad vaikutis pradėtų žįsti, turėtum sudirginti jo lūpytes: viena ranka prilaikyk galvytę, o kita ranka speneliu dirgink jo lūpytes tol, kol jis apžios jį ir aplinkui esantį laukelį (aureolę), tada prispausk spenelį taip, kad jis visas atsidurtų burnytėje.

Visa maitinimo krūtimi paslaptis yra ta, kad minėtasis laukelis turi būti spaudžiamas, nes kitaip pienas netekės, mažylis nepasisotins, o čiulpiami speneliai paskaus ir sutrūkinės. Žiūrėk, kad vaikutis maitinimo metu galėtų kvėpuoti, neužspausk jo nosytės.

Ar viskas vyksta teisingai?

Ne visoms pavyksta pažindyti iš pirmo karto, tačiau jaudintis neverta: jūs abu dar tik mokotės. Patarsime tau, kaip susidoroti su iškilusiais sunkumais:

• Jei kūdikis apžioja tik spenelį, nutrauk maitinimą – pienas išteka tik tuomet, kai spaudžiama aureolė. Tai reiškia, kad jūs abu veltu gaišite laiką, be to, nukentės tavo speneliai (ims skaudėti, sutrūkinės). Pajutusi, kad mažylis žinda netaisyklingai, atsargiai įkišk smilių į vaiko lūpų kamputį ir švelniai ištrauk spenelį. Pamėginkite dar kartą.
• Jeigu žindymas labai skausmingas, patikrink, ar neužsilenkusi mažylio apatinė lūpytė. Jeigu įtarimas pasitvirtino, atsargiai nuleisk kūdikio smakrą, kad lūpa atsilenktų. Jeigu ir toliau jauti skausmą, ištrauk spenelį ir pabandyk viską iš naujo.

Ar kūdikis jau sotus?