Raskite kitą „ramybės sargą“. Čiulptukas yra saugumą užtikrinantis nusiraminimo įrankis. Atsisakykite jo, tačiau (ypač jautriam vaikui) pasiūlykite alternatyvą - jį globosiantį pliušinį meškutį, šiltą antklodę, spalvingus karolius...

Susitarkite dėl čiulptuko atsisakymo dienos. Tiek mažiems, tiek dideliems sunku „lyg kirviu nukirsti“ ir per akimirką atsikratyti mėgstamo įpročio, tam reikia psichologiškai pasiruošti. Susitarkite su vaiku, kad čiulptuko atsisakysite po 3 dienų (vaikui bus sunku suvokti ilgesnį laiko tarpą). Kiekvieną dieną, po kelis kartus vis priminkite vaikui, kad artėja atsisveikinimo su čiulptuku diena, aptarkite, kaip vaikas jaučiasi, ar jis pasirengęs, dar kartą paaiškinkite, kad čiulptuko atsisakymas - svarbus suaugusio žmogaus darbas. Atėjus laikui atsisveikinkite su čiulptuku ir atšvęskite šią svarbią progą! Įsijunkite muziką, šokite, valgykite skanėstus, girkite vaiką. Juk reikia pasidžiaugti tokiu brandžiu poelgiu!

Sukurkite Čiulptuko istoriją. Vaikų fantazija ir realybė persipina, tad čiulptuką jie gali suvokti ne tik kaip daiktą, bet kaip gyvą padarėlį. Sukurkite istoriją apie Čiulptuką, kuris atkeliavo į jūsų namus, norėdamas draugauti su mažu vaikučiu. Bet mažas vaikutis jau užaugo, o Čiulptukas pasiilgo savo tėčio ir mamos, jis jau norėtų keliauti namo, paatostogauti, o tuomet rasti kitą mažą vaikelį...

Sugadinkite čiulptuką. Nė vienai „draugiškai“ priemonei nesuveikus, galite paprasčiausiai sugadinti čiulptuką. Subadykite jo galiuką adatėle, įkirpkite, užlašinkite citrinų sulčių. Sugadintas čiulptukas vaiko nebedžiugins ir nebedomins. Jeigu vaikas klausinės, paaiškinkite, kad čiulptukas paprasčiausiai susidėvėjo dėl ilgo naudojimo, tad jį teks išmesti.