Moterų, kurios sąmoningai nori gimdyti vienos, nėra daug, tačiau diskusijos, ar gimdymas vyrui nėra pernelyg drastiškas išgyvenimas, galintis sukelti fiziologinį pasišlykštėjimą ar pabloginti poros santykius, taip pat egzistuoja. Tad gimdyti kartu ar ne? Į ką būtina atsižvelgti?
 
Gimdymo kartu tradicija egzistuoja neseniai
 
Mada vyrui dalyvauti gimdyme pradėjo populiarėti maždaug 1970-aisiais. Priežastis – mažesnis šeimos branduolys, pernelyg epizodiškas ir tolimas moters bendravimas su motina, tetomis ir kitomis giminės moterimis. Taip vyras tapo vieninteliu artimu žmogumi, kuris gali padėti bei ištiesti ranką, kad skausmus kenčianti žmona galėtų įsikibti.
 
Kam to reikia?
 
Moterys nenori gimdyti vienos ne tik todėl, kad bijo ar trokšta antrosios pusės pagalbos ir visokeriopo palaikymo. Nemaža dalis būsimųjų mamyčių tiesiog tiki, kad vyrui būtina savo akimis pamatyti gimdymą, kad suprastų, per kokias kančias ateina jų vaikas, ir labiau gerbtų jį pagimdžiusią moterį.
 
Kuo vyras gali padėti gimdyvei?
 
Vyro dalyvavimo gimdyme šalininkai teigia, kad gerai pasiruošęs vyras žmonai tampa tikru ramsčiu. Jis padeda jai susitvarkyti su išgyvenimais socialiai labiau priimtinu būdu, pavyzdžiui, giliai kvėpuojant, o ne rėkiant. Ligoninės personalui dirbti taip pat lengviau, kai šalia yra moterimi besirūpinantis vyras, galintis su ja lengviau susišnekėti. Jo buvimas šalia ramina, slopina pyktį ir baimę, padeda susikoncentruoti į teisingą kvėpavimą, padidina pasitikėjimą savimi ir, žinoma, labai sumažina emocinį stresą.
 
Dar daugiau pagyrų sulaukia vyrai, kurie ne tik palaiko morališkai, bet ir yra išmokę, kaip masažuoti nugarą sąrėmių metu, palaiko moterį vertikalioje padėtyje, kai reikia, laiku padrėkina lūpas, paduoda deguonies kaukę. Pradiniame etape sutuoktinis gali tiesiog palaikyti kompaniją, atitraukti moters dėmesį nuo sąrėmių pokalbiais, muzika ar dar kuo nors. Vėliau jis padeda valydamas žmonos veidą drėgnu šaltu rankšluosčiu; kentėdamas, kai ji suleidžia nagus iki kraujo; užsičiaupdamas, jei moteris pareikalauja; skatindamas stumti; ramindamas bei kartodamas, kad myli jai puolus į paniką. Svarbu, jog vyras nepriimtų asmeniškai ir rimtai to, ką partnerė kankinama skausmo jam rėkia. Dar labai naudinga, kad sutuoktinis kalbasi su gydytoju ir pasako savo reikalavimus, kai moteriai tai padaryti pačiai sunku.
 
Vyrui gimdymo salėje – ne vieta?
 
Bene dažniausias argumentas, kurį mini vyro dalyvavimo gimdyme priešininkai, susijęs su lytiniu potraukiu. Iš tiesų pasitaiko atvejų, kai vyrai, susipažinę su kita moters fiziologijos puse, pradeda šlykštėtis.
 
Kūdikio atėjimo į pasaulį stebėjimas gali privesti porą iki skyrybų. Būna ir tokių atvejų, kad praėjus vos dienai po vaiko gimimo, tėvas nieko nesakęs dingsta visam laikui… Taigi kai kuriems vyrams gimdymas tampa emociniu šoku, po kurio jie taip ir nesugeba atsigauti., kai kurie patiria pogimdyminę depresiją ir savaitę negali atsikelti iš lovos, nes užpuola įvairūs skausmai. Kartais naujasis tėtis bandydamas atsigauti nuo to, ką pamatė, stengiasi pabėgti bei užsimiršti sėdėdamas baruose ar visą laisvalaikį skirdamas draugams.
 
Dalis moterų atvirauja leidžiančios vyrams būti šalia tik sąrėmių metu, bet kai prasideda gimdymas, linkusios išsiųsti juos už durų, kad netrukdytų moteriai bei medikams atlikti savo darbo. Esą tuomet jos jaučiasi geriau.
 
Anglijoje akušeriu jau 50 metų dirbantis Michelis Odentas, priėmęs 15 tūkstančių kūdikių, mano, kad vyrams gimdykloje nėra ką veikti. Jo teigimu, vyro buvimas gimdymo palatoje ne tik nepadeda, bet ir trukdo. Nors ir rizikuoja būti apšauktas eretiku, jis atvirai atskleidžia savo teoriją, kuria slapta pasidalina daugelis akušerių.
 
Pasak Michelio Odento, vyro buvimas gimdykloje yra vienas iš pagrindinių faktorių, dėl kurių gimdymas komplikuojasi, tampa sunkesnis, ilgesnis ir dažniau reikalauja chirurginio įsikišimo. Tai lemia paprastos psichologinės priežastys: kad sąrėmiai būtų lengvesni, mąstančioji moters smegenų dalis turi būti nestimuliuojama, kūnas – valdomas srities, reguliuojančios pagrindines gyvybines funkcijas, o tai nelabai realu, kai bendraujama su sutuoktiniu; vyro, stebinčio gimdymą, organizme išsiskiria streso hormonas adrenalinas, neleidžiantis gimdyvei atsipalaiduoti ir verčiantis jaudintis, nes neįmanoma pasiekti visiškos ramybės būsenos, kai šalia yra streso apimtas žmogus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniui išėjus iš palatos, moteris pagimdo greitai ir lengvai – ir tik dėl to, kad ji pagaliau gali nusiraminti.
 
Kitas aspektas yra tas, kad naujajai mamai reikia kelias akimirkas pabūti vienai su kūdikiu. Žiūrėdama vaikui į akis, liesdama ji atitrūkta nuo viso pasaulio ir jos organizme išsiskiria meilės hormonas, padedantis lengvai išstumti placentą. Tėvo kišimasis šiame etape gali pasunkinti šį procesą.
 
Tad tyrimai šiuo klausimu labai prieštaringi. Vieni iš jų rodo, kad moterys, kurios gimdė su artimaisiais, pagimdo stipresnius, sveikesnius kūdikius, joms rečiau prireikia Cezario pjūvio operacijų ir net keturis kartus mažiau nuskausminamųjų. Kiti tyrimų rezultatai visai priešingi: esą vyro dalyvavimas gimdyme ne tik nepadeda moteriai, bet neigiamai veikia jos psichiką, trukdo gimdymo procesui, gali padidinti Cezario pjūvio operacijos riziką.
 
Į pagalbą – artimieji
 
Kartais vietoj vyro su moterimi gimdymo metu būna kiti artimieji – pavyzdžiui, mama, sesuo ar draugė. Gydytojai pripažįsta, kad sunkiausia būna su mamomis, kadangi jų patirtis gerokai skiriasi nuo to, kaip gimdymas vyksta dabar, be to, motinai matyti dukters kančias yra nepaprastai sunku.
 
Atvejai, kai moteris sąmoningai nori gimdyti viena, šiandien yra retenybė. Iš maždaug 10 %. gimdyvių, kurios gimdo vienos, dažniau nutinka taip, kad vyrai tiesiog nespėja laiku atvykti.
 
Kaip apsispręsti, ar gimdyti kartu su vyru?
 
Akušerių ir psichologų teigimu, vyrus galima suskirstyti į tris tipus. Įvertinus, kuriai grupei priklausote, turėtų būti lengviau apsispręsti, koks gimdymas pats tinkamiausias jūsų porai.
 
Kategoriškai apsisprendę vyrai: „Manęs ten nebus!“ Į gimdyklą nenorintys eiti vyrai tvirtai apsisprendžia beveik visuomet dar gerokai iki šio svarbaus įvykio. Apie tai, kad antrosios pusės šalia nebus, žino ne tik gimdyvė, bet ir visas gimdymo skyrius. Akušerės ir gydytojai tokį jo sprendimą gerbia. Ir jokiai moteriai nereikia gėdytis, kad vyras būti šalia nenori! Nemažai akušerių netgi džiaugiasi, kad gimdymas bus „grynai moteriškas“.
 
Nedrąsiai dvejojantis partneris. Pamatyti, kaip į pasaulį ateina tavo paties vaikas – jaudinantis dalykas net ir dvejojantiems vyrams.  Dėl to jiems neramu ar bent jau nejauku. Ne taip jau paprasta susitaikyti su stebėtojo vaidmeniu, pasijusti nekompetentingu, nesugebančiu rikiuoti ir reguliuoti to, kas vyksta aplinkui. Tai, žinoma, labai nemalonu – ypač kai mylima partnerė taip kenčia. Kaip stovėti šalia, kai lyg ir esi šių kančių „kaltininkas“?
 
Beje, tokias dvejones garsiai išsako tik nedaugelis. Šio tipo vyrams baisu, kad partnerė nepalaikytų to užgesusia meile. Jiems atrodo, kad nedera dalytis abejonėmis su moterimi, jau nešiojančia jų vaiką. Juk vyrui neleistina būti tokiam silpnam!
 
Visiškai užtikrintas partneris. Pasiruošimo gimdymui kursų dienos rūpestingai pažymėtos ne tik jos, bet ir jo kalendoriuje. Jei tik gali, į kontrolinę apžiūrą pas gydytoją jis būtinai eina kartu. Jis mielai skaito tėvams skirtą literatūra ir net nedvejoja, dalyvauti gimdyme ar ne.
 
Tačiau apie gimdymą drauge vertėtų rimtai pamąstyti net ir labai užtikrintoms poroms, nes visko „surepetuoti“, deja, neįmanoma. Praktikoje daug kas vyksta kitaip. O kartais apima ir visiškai kitokie jausmai, nei tikėtasi.
 
Patarimas: rimtai žiūrėkite į partnerį ir leisti jam pačiam spręsti, kiek jis ištvers. Ir išklausyti jo, kai nori pasidalyti savo mintimis.

Tad gimdymas kartu turi savų privalumų ir trūkumų. Gimdyti su vyru ar vienai – jūsų teisė rinktis. Iš esmės viskas priklauso tik nuo vyro pasiruošimo (t.y. kaip jis sugeba susidoroti su situacija) ir poros tarpusavio santykių.