„Pampers“ pataria: per anksti gimę kūdikiai yra labai trapūs, jų organai ir organų sistemos dar nėra brandžios, todėl ankstukai susiduria su plačiu sveikatos problemų spektru. Ankstukus auginantiems tėveliams svarbu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir sutrikimus, imtis visų prevencijos ir terapijos priemonių, o vaikeliui susirgus, atpažinti simptomus ir nedelsiant pradėti gydymą.

Sveikatos problemos su kuriomis susiduria ankstukai yra susijusios su vaikelio išnešiotumu, t.y. kuo anksčiau kūdikis gimsta, tuo daugiau bėdų jis turi ir tuo mažesnė išgyvenimo tikimybė. Ir atvirkščiai, savaitė ar vos kelios papildomos dienos mamos pilvelyje labai sustiprina vaiką ir suteikia daugiau vilties išgyventi bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

Dažniausiai ankstukai susiduria su šiais sveikatos sutrikimais ir ligomis:
Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS). Nėščiajai, kuriai pasireiškia priešlaikinio gimdymo simptomai, gali būti skiriami gimdymą nuslopinantys vaistai ir steroidiniai preparatai, padedantys subrandinti vaisiaus plaučius. Net jeigu šį gydymą spėjama pritaikyti, dauguma ankstukų gimsta turėdami nebrandžius plaučius ir susiduria su įvairiomis kvėpavimo problemomis. Ankstukams kvėpuoti padeda deguonies kaukė arba nosies kaniulės (vamzdelis su kištukais į šnerves), gali būti naudojamas intubacinis vamzdelis. Įvertinus ankstuko išnešiotumą, svorį, sveikatos būklę skiriami įvairūs vaistai ir preparatai.

Respiracinis sincitinis virusas (RSV). Daugiau, nei 95% vaikų iki 2 metų amžiaus užsikrečia šiuo virusu, tačiau jis ypač pavojingas ankstukams. Šis virusas sukelia viršutinių kvėpavimo takų susirgimus - slogą, kosulį, o ankstukams - bronchiolitą ir pneumoniją (plaučių uždegimą). RSV užsikrėtusius ankstukus beveik visuomet tenka gydyti ligoninėje. Lietuvoje nuo 2006 metų yra taikoma RSV profilaktikos monokloniniais antikūnais programa, dėl dalyvavimo joje reikėtų pasitarti su vaikelį prižiūrinčiais gydytojais. Siekiant išvengti RSV (ir kitų infekcijų) taip pat svarbu vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose; saugoti vaiką nuo cigarečių dūmų, nerūkyti jo aplinkoje; žindyti kūdikį motinos pienu, nes su juo gaunama nuo infekcijų apsaugančių antikūnų; ypatingai rūpintis higiena: labai dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, jokiu būdu neliesti kūdikio nenusiplovus rankų, dažnai keisti rankšluosčius, patalynę, rūbelius, dažnai valyti ir vėdinti namus.

Kitos infekcijos. Ankstukai, dėl silpno imuniteto ir nebrandžių organų bei jų sistemų, yra labai imlūs ne tik RSV, bet ir visoms kitoms infekcijoms. Reikia įdėmiai stebėti vaikelio sveikatos būklę, periodiškai matuoti temperatūrą ir pan., o pastebėjus bet kokius pokyčius, pasikonsultuoti su gydytoju. Nuo kitų infekcijų, kaip ir nuo RSV padeda apsisaugoti tos pačios taisyklės: vengimas lankytis dideliuose žmonių susibūrimuose, žindymas, ypatingas dėmesys savo ir kūdikio higienai bei švariai namų aplinkai.

Sudėtingas maitinimas. Čiulpimo refleksas atsiranda tik 24 nėštumo savaitę, o čiulpimo ir rijimo refleksai bei kvėpavimas susiderina tik 34, todėl sėkmingai, savarankiškai žįsti gali tik 34-35 nėštumo savaitę gimę ankstukai. Mažesnius vaikučius iki kol jie šiek tiek paaugs tenka maitinti pro zondą, mažomis porcijomis (kartais taikomas nepertraukiamas maitinimas, pro zondą nuolat, nepertraukiamai lašinant). Geriausias maistas ankstukui yra jo mamos arba kitos mamos donorės pienas. Jeigu nėra galimybės maitinti motinos pienu, vaikas yra maitinamas specialiu pieno mišiniu.

Retinopatija. Tai per anksti gimusiems naujagimiams būdingas tinklainės kraujagyslių vystymosi sutrikimas, galintis lemti regėjimo suprastėjimą ir net aklumą. Ankstukai dėl retinopatijos pradedami tikrinti dar ligoninėje. Dažnai tinklainė tinkamai subręsta savaime, tačiau kartais prireikia medikamentinio arba chirurginio gydymo - su jo pagalba regėjimą įprastai pavyksta išsaugoti. Nepaisant to, vaikui augant reikia įdėmiai stebėti jo akyčių būklę, periodiškai lankytis pas akių gydytoją.

Klausos problemos. Ankstukai dažniau, nei visiškai išnešioti vaikai turi klausos sutrikimų, prasčiau girdi. Ankstukų klausos problemas gali lemti įvairios infekcijos, klausos nervo pažeidimai, vartoti vaistai. Ankstukams yra atliekami klausos testai (paprastai pirmasis testas yra atliekamas išrašant vaikelį iš ligoninės, tačiau, jeigu vaikas gimė labai mažas, testas gali būti atidėtas vėlesniam laikui). Kartais klausos problemų turėję ankstukai jas išauga, o jeigu taip nenutinka, gydytojai drauge su tėvais sprendžia, kokia pagalba yra reikalinga: klausos sutrikimų turinčiam vaikui gali būti pritaikytas klausos aparatas, kohliarinis implantas, logopedinė pagalba.

Dantų problemos. Pastebėta, kad augantys ankstukai dažniau nei pilnai išnešioti vaikučiai susiduria su įvairiomis dantų ligomis ir problemomis. Jos siejamos su intubacinio vamzdelio naudojimu. Manoma, kad prie gomurio prispaudžiamas vamzdelis jį deformuoja, neigiamai paveikia žandikaulyje glūdinčių dantukų užuomazgas, būtent todėl intubacinis vamzdelis naudojamas tik kraštutiniu atveju. Žalą dantukams taip pat gali padaryti gelta, kai kurie vartoti vaistai. Ankstukų tėveliams reikėtų stebėti vaiko dantukų būklę, pas odontologą pradėti lankytis anksčiau ir tą daryti dažniau.

Atviras arterinis latakas (AAL). Tai širdies yda, kuomet po gimimo užsitraukti turėjusi kraujagyslė lieka atvira. Dėl šios priežasties į plaučius patenka didelis kraujo kiekis ir širdis yra priversta dirbti intensyviau. Šią širdies ydą turinčiam vaikui sunkiau kvėpuoti, jis lėčiau auga, greičiau pavargsta. AAL gydoma chirurginės operacijos metu.

Vėluojanti raida, raidos sutrikimai. Dauguma ankstukų susiduria su įvairiomis raidos problemomis ir sutrikimais, kurių rimtumas priklauso nuo vaikelio neišnešiotumo, sveikatos būklės, buvusių infekcijų ir pan. Ankstukų raida yra vertinama, atsižvelgiant į jų koreguotą amžių. Koreguotas amžius yra skirtumas tarp laiko, kada vaikelis turėjo gimti ir jo gimimo datos, t.y., jeigu ankstukas gimė 5 savaitėmis anksčiau, o dabar jam yra 7 savaitės, jo koreguotas amžius bus 2 savaitės. Koreguotą amžių reikėtų skaičiuoti ir pagal jį vertinti vaiko raidą pirmaisiais gyvenimo metais, nes maždaug per tokį laikotarpį daugelis ankstukų savo raida paveja bendraamžius. Žinoma, kiekviena situacija yra unikali, todėl kai kuriems vaikams ir vėliau prireikia raidos specialistų, logopedų, kineziterapeutų bei kitų gydytojų pagalbos. Itin sudėtingais atvejais pagalbos gali reikėti visą žmogaus gyvenimą.