Tavo vyriškis tau neištikimas. Pirma reakcija – šokas: kaip taip? Jis, suprantama, dievagojasi, kad tai aklas atsitiktinumas, kuris daugiau nepasikartos. O kol atgailautojas laksto po juvelyrines ir gėlių parduotuves, tave kankina dvejonės – priimti atgailavimo dovanas ir duoti vyriškiui dar vieną šansą ar skirtis? Pabandykime pasverti visus “už” ir “prieš”.

Ką reiškia “atsitiktinė” išdavystė?  

Kaip sakė Bridžita Bardo, “Aklų vyrų yra mažai, o štai kvailų – apstu”. Todėl išdavystę nurašyti vien girtumui ir nesiorientavimui situacijoje bei negebėjimui atskirti tavęs  nuo kitos moters, nereikėtų.

Nesugebėjimas atsispirti moters atkaklumui taip pat kelia didelių abejonių. Visa tai gali nutikti, tik esant tokiam girtumo laipsniui, kada vyras tesugeba nužliaužti iki lovos ir palaimingai užknarkti. Deja, visos puikiai žinome, kad tokiu atveju toje pačioje lovoje jis vargu ar ką “įdomaus” dar sugebėtų nuveikti.

Tai gi, tikra atsitiktinė neištikimybė (kuomet vyras nė kruopelyte nekaltas), ko gero nutinka kokį kartą iš kelių tūkstančių. Visi kiti atvejai nėra atsitiktiniai. Tikrai mylintis vyras neištikimybei nepasiduos. Taip kad ieškok  įtrūkimo judviejų santykiuose, kuris ir atvedė prie to.

Kas pastūmėjo į neištikimybę?

Kaip nebūtų keista, tačiau dažnai vyrų neištikimybė pateisinama vyrų prigimtimi. Suprask, tokie jau jie - poligamiški. Ir mąsto jie dažnai ne galva, o savo organu. Tačiau mes manome, kad patologinių “mergišių” yra kur kas mažiau, nei priimta galvoti.

Suprantama, net ir labai įsimylėjęs vyras atsigręš, jei, tarkim, pro jį praeis “Pleibojaus” modelis atvira suknele. Tačiau jei gražuolė ir pasiūlys jam kažką daugiau, nei susižavėjusį žvilgsnį, jis nepuls bėgti paskui ją ir pasakys sau “stop”.