Praėjęs XX amžius pelnytai buvo pramintas „alergijos amžiumi“. Alerginių susirgimų nuo 1950 metų kas dešimtmetį padaugėja 10 proc.  Pagal statistiką šiai dienai  pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alerginių susirgimų, tokių kaip alerginis dermatitas, rinitas, sinusitas, bronchinė astma, alergija žiedadulkėms, tam tikriems maisto produktams, vaistams. Nėščios moterys – ne išimtis. Joms taip pat tenka susidurti su alergijomis.     

Nėščiosioms jautriausiai alergija pasireiškia per nosį. Kas antrai nėščiajai pasireiškia alerginė sloga ar nosies užgulimas, labai trikdantis naktinį miegą. Jeigu panašius simptomus moteris jausdavo ir iki nėštumo, pvz. nuo žiedadulkių, kontakto su gyvūnais, tai tuomet tai galima būtų traktuoti kaip alerginę slogą. Tačiau dažniausiai sloga nėštumo laikotarpiu susijusi su  hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme ir ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu, kuris pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Temperatūra tiek alerginio, tiek hormoninio susirgimo metu paprastai nepakyla. Svarbu šiuo laikotarpiu nepiktnaudžiauti kapiliarus siaurinančiais lašais.    

Rečiau pasireiškia kitas alerginis susirgimas – bronchinė astma. Nuo jos kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Retas atvejis, kai bronchinė astma pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu, dažniausiai moteris jau serga ja iš anksčiau, tik nėštumo laikotarpiu svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 nėštumo savaites, praktiškai pas visas moteris pastebimas ryškus pagerėjimas. Nėštumo metu, ypatingai paskutiniuoju laikotarpiu, daugelis moterų jaučia apsunkintą kvėpavimą, dusinimą dėl gimdos padidėjimo, kuri apsunkina krūtinės lastą, tad šio panašaus simptomo nereikėtų painioti su  bronchine astma.