Pagyra ar pripažinimas?

Kiekvienoje šeimoje labai svarbu, kad vaikas suvoktų savo vertę, žinotų, kad yra vienintelis ir nepakartojamas. Tokia tėvelių pareiga. Mes aikčiojam ir dūsaujam, kad nematėm nieko gražesnio už raukšlėtą naujagimio veidelį, mes džiūgaujame, kai vaikas išmoksta apsiversti ant šono, atsisėsti, žengti pirmąjį žingsnį. Trumpai tariant, mes žavimės mažytėmis smulkmenomis, svarbiomis kiekvieno vaiko gyvenime.

Pagyrimas – tai priemonė, kurią naudoja daugelis iš mūsų, kai norime parodyti, kad didžiuojamės vaiko pasiekimais. Mes stengiamės bent retkarčiais pagirti savo atžalą – juk tai (daugelio manymu) geriausiais būdas paskatinti vaiką žengti dar didesnį žingsnį į priekį. Tik ar iš tikrųjų? Juk pagyros:

  • gali reikšti vertinimą, lyginimą, pavyzdžiui: žodžiai „gerai“, „nuostabu“, „miela“, „gražu“ turi ir antonimų. Jeigu elgiesi „gerai“, yra ir „blogas“ elgesys, jeigu vaikutis „mielas“, reiškia, jis gali būti „egoistas“, „nedraugiškas“ ir panašiai;
  • dažnai būna sąlyginės. Kadangi vaikai dažniausiai giriami už tai, kad jie kažką padarė ar sukūrė, o ne už tai, kad tiesiog yra, galų gale jiems tampa įdomu, kas bus, jeigu jie nieko nedarys;
  • yra orientuotos į galutinį rezultatą. Daug dažniau mes pagiriame vaikus ne už pastangas, o už „gatavą produktą“. Kova, nesėkmės ir klaidos paprastai taip nevertinamos;
  • dažnai būna neteisingos. Jeigu jos neapibūdina, ką būtent vaikas padaro gerai, jam gali susidaryti įspūdis, kad tėvai nekreipia į jį dėmesio. Įsivaizduok situaciją: vaikutis išdėliojo į vieną liniją kaladėles. Tu sakai: „Koks protingas mažylis“. Jis gali pagalvoti, kad tu visai nesupratai jo tikslų – juk iš tikrųjų jis pastatė traukinuką, kuriuo veš visus žaislinius gyvūnėlius namo;
  • labiau akcentuoja išorinį paskatinimą, o ne vidinį pasitenkinimo jausmą. Vaikai, kurie dažnai giriami, gali prarasti ryšį su pasisekimo jausmu, pojūčiu, kad jie kažko pasiekė. Jiems nuolat reikia tai įrodinėti;
  • gali skatinti konkurenciją. Tikriausiai esi pastebėjusi, kad vaikai yra gana pavydūs. Jeigu jie mato, kad vienas iš jų yra giriamas labiau, jie pasistengs padaryti viską, kad jį pranoktų ir sulauktų dar didesnio pripažinimo.

Gali būti nelengva pažvelgti į pagyras štai šitaip. Tėveliai dažnai sutrinka, kai išgirsta, kad jų naudojami paskatinimo metodai ne tokie jau naudingi, kaip jie įsivaizdavo. Paprastai jie sureaguoja šitaip: „Nejaugi tai reiškia, kad negalima vaikui pasakyti ko nors malonaus?“, „Ar turėčiau nekreipti dėmesio į savo sūnų?“, „O kaip gi išreikšti savo susižavėjimą dukters pasiekimais?“ ir pan. Tiesiog viską ramiai apsvarstyk ir pagalvok apie alternatyvas, pavyzdžiui, pripažinimą. Pripažinimas – tai būdas bendrauti su vaiku, kai leidžiame suprasti savo jausmus, darome tai nesmerkdami. Kaip juo naudotis?

  • Išsakyk savo pastabas. Gali kalbėti ne apie tai, ką tavo vaikučiai jau padarė, o apie tai, ką daro: „Tu taip stipriai suspaudi tą žaisliuką iš tešlos, kad jis išlenda pro tarpupirščius“.
  • Vartok aprašomąją kalbą. Kai pasitelki ne vertinamąsias, o aprašomąsias frazes, vaikas supranta, kad jį iš tikro matai. Jis turi galimybę atsakyti: „Žiūrėk, tešlos ir į nagus prilindo!“
  • Klausinėk: „Papasakok man, ką pieši“, „Matau, dengi dėžutę laikraščiu. Gali pasakyti, kodėl?“ Skatink vaiką pasakotis – tai vienas iš efektyviausių pripažinimo būdų.
  • Pasitelk kūno kalbą – taip parodysi, kad pastebi savo vaiką, skiri jam dėmesio, gėriesi juo. Žiūrėk, šypsokis, apkabink.
  • Reaguok į vaiko pomėgius – taip jis jausis labiau užtikrintas tuo, ką daro.
  • Išreikšk savo jausmus: „Man patinka, kai tu...“, „Smagu matyti, kaip tu...“ Panašios frazės „neprilipina etiketės“, nesuvaržo ir neįpareigoja.

Komentarai

Vaikų auklėjimas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Kiekvieną minutę gimsta apie 200 vaikų. Daugiausiai vaikų gimsta liepos mėnesį.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai