Menas bausti ir atleisti

„Žinau, kad negalima fiziškai bausti vaiko. Nė pirštu jo ir nepaliečiu, bet man to net nereikia: jis labai bijo tamsos, tad įsisiautėjusį tiesiog uždarau kuriam laikui rūsyje ir išjungiu šviesą. Nustebtumėte pamatę, koks jis po to tampa šilkinis“, – pasakojo tėvas, atvedęs sūnų pas gydytoją dėl stiprios neurozės.

„Netikėkite šiuo melagiu, aš jį kiaurai permatau. Užtenka atsisegti diržą, o jis jau rėkia, šaukia mamą į pagalbą – aš juk jo net nepaliečiau!“ – piktinasi kitas, nusivylęs trečiaklasio mokymosi rezultatais.

„Aš manau, kad nereikia girti vaiko, kol jis nepasiekia tobulumo. O jis vis klysta, niekada nepadaro taip, kaip reikia. Tiesiog siekiu, kad jis jaustų atsakomybę, tačiau jos – nė lašo!“ – aimanuoja trečias tėvelis, stipriai susirūpinęs vienuolikos metų sūnaus elgesiu, ir tikinantis, kad vaikas yra baisus tinginys, melagis, visiškai nesimoko ir jokios bausmės išspręsti šios situacijos nepadeda.

Tai trijų tėvų pasakojimai, tačiau nereiškia, kad klaidų auklėdami padaro tik jie. Minėtais atvejais galima matyti žiaurumą, nesupratimą ir prastus tarpusavio santykius, o taip kartais elgiasi, deja, ir mamos, seneliai, ir kiti „auklėtojai“.

Pasigilinkime į trečiąjį pasakojimą: tokia situacija labai dažna. Tėvas tvirtino, kad bausmės nepadeda. Jis atėjo, kad jam pasiūlytų tokią, kuri tikrai paveiks vaiką. Tačiau paaiškėjo štai kas: jis niekada nenusileisdavo, tvirtai laikydavosi savo principų, niekada nedarydavo nuolaidų ir negirdavo. Jis manė, kad vaikas turi mokėti viską, tad nesivargindavo patarti ar padėti. Be to, jis nuolat kontroliuodavo, duodavo tikslius nurodymus, ir neduok dieve, jeigu jį nuvildavai... Natūralu, kad vaikas visais įmanomais būdais stengėsi nusikratyti šio jungo: apleido pamokas, ėmė blogai mokytis... Išėjo užburtas ratas: tėvas tampa vis griežtesnis ir reiklesnis, o vaikas – vis maištingesnis. Tėvas, žinoma, neturėjo blogų ketinimų: jis tenorėjo kaip galima geriau išauklėti sūnų (pagal savo supratimą), tačiau šeima atsidurė ant katastrofos slenksčio.

2 psl. »

Komentarai (9)

nesvarbu 2012-12-23 10:35
:)
Tai jau tikrai, 2012-03-06 13:16
kad menas. Tenka ilgai mokytis ir iš vaiko, ir iš savų klaidų
Vieniša mama 2012-03-06 11:34
Po skyrybų vaikas neatpažįstamai pasikeitė. Tapo paklusnus, tiesiog šilkinis. Netgi bausti nebereikia, užtenka griežtesnio žodžio. Net nežinau, ar tuo reikia džiaugtis, ar sunerimti dėl to.
a 2012-01-08 23:16
o as skaiciau, kad vaikam nuo mazumes kalant kaltes jausma (cituoju: "jis nejaučia jokios kaltės, todėl nesulaukia ir atleidimo, palengvėjimo.") tai jiems labai ateity psichologiskai pasireiskia..
Negaliu 2011-12-14 16:50
Pas mus šeimoje jokios bausmės nėra toleruojamos. Mes kalbamės ir aiškiname vaikui kodėl negalima elgtis vienaip ar kitaip. Nežinau, gal mūsų vaikas tiesiog paklusnus, bet norisi tikėti, kad ir auklėjimo metodas yra geras
Silva 2011-12-14 14:23
Beje, apie tris bausmės paskirtis nukopijavau visoms savo draugėms auginancioms vaikucius.
Silva 2011-12-14 14:21
Labai geras straipsnis
Tirlirlir 2011-12-14 13:30
Mamos irgi ne visada šventosios. Nors sakoma, kad kiekvienai mamai savas vaikas yra pats gražiausias, mieliausias, mylimiausias ir pats pačiausias, taip yra toli gražu ne visada. Pastatykit šioje istorijoje į vyro vietą moterį - išeis mano kaimynė.
Penelopė 2011-12-14 12:07
O aš labai norėjau tikėti, kad taip būna tik siaubo filmuose...

Vaikų auklėjimas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Į plastiką, iš kurio daromos LEGO detalės, dedama speciali medžiaga, kuri darant rentgeną šviečia ryškiau, kad būtų lengviau detalę aptikti, jei vaikas ją prarytų.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai